Istorija

1937 metais Sovietų Sąjungoje buvo surengtos pirmosios tuometinio vidaus reikalų liaudies komiteto priešgaisrinės apsaugos varžybos, į kurias buvo įtrauktos ir ugniagesių taikomojo sporto rungtys.

Iki 1945 m. varžybos buvo rengiamos be vienodų taisyklių, vadovaujantis tik konkrečioms varžyboms paruoštais nuostatais. Bet jau 1945 m. buvo sukurtos pirmosios ugniagesių taikomojo sporto taisyklės.

1945 m. pirmosios Sovietų Sąjungos priešgaisrinio taikomojo sporto asmeninės komandos varžybos buvo surengtos šešiose rungtyse. Pasikėlimas kablinėmis kopėčiomis į ketvirtą mokomojo bokšto aukštą, 100 metrų kliūtinis bėgimas, pasikėlimas ištraukiamomis kopėčiomis į trečią mokomojo bokšto aukštą, ugniagesių estafetė iš šešių etapų (6X100m), kovinis išsidėstymas ir dvikovė (kablinės kopėčios ir 100 m kliūtinis bėgimas). Apjuosiant nugalėtojų juosta, buvo pagerbti pirmieji čempionai.

Pirminis rungčių variantas palaipsniui keitėsi. 1948 m. iš 100 m kliūtinio bėgimo buvo išimtas 60 kilogramų svorio manekeno nešimas, ir pakeisti atstumai tarp kliūčių, o iš estafetės buvo išimtas pirmas etapas - 100 m bėgimas, dalyje distancijos bėgant su apsauginiais drabužiais. Estafetė tapo penkių etapų.

1951 m. pirmą kartą buvo pradėta apdovanoti atskirai kiekvienoje rungtyje.

1953 m. Sovietų Sąjungos varžybose dalyvavo keturios sąjungos respublikos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Maskvos ir Leningrado miestai, taip pat Leningrado, Sverdlovsko, Charkovo ugniagesių mokyklos. O 1957 m. varžybose jau dalyvavo visos sąjungos respublikos išskyrus Moldovos respubliką.

1954 m. pasikeitė 100 m kliūtinio bėgimo rungties kliūčių pastatymo atstumai, o estafetėje 5X100 m buvo nuimta 3,5 metrų aukščio tvora ir vadinamieji “pelėkautai”. Nuimant kai kurias kliūtis, bei pakeičiant kliūčių pastatymo atstumus, norėta padaryti šį sportą saugesnį.

Kylant priešgaisrinio taikomojo sporto sportininkų meistriškumui, palaipsniui rungtys buvo tobulinamos, jog atrodytų dinamiškesnės ir patrauklesnės žiūrovams. 1963 m. varžybų programa tapo panaši į šių dienų varžybų programą. Programoje - šešios rungtys: pasikėlimas kablinėmis kopėčiomis į ketvirtą mokomojo bokšto aukštą, 100 m kliūtinis bėgimas, ištraukiamųjų kopėčių pastatymas ir lipimas į trečią mokomojo bokšto aukštą, ugniagesių estafetė 4X100 m, kovinis išsidėstymas ir dvikovė. Pagal šia programą varžybose pradėjo dalyvauti ne tik profesionalūs ugniagesiai, bet ir savanorių gaisrininkų draugijos.

Tikras šios sporto šakos pakilimas prasidėjo 1963 m., kai liepos 11 dieną buvo priimtas nutarimas priešgaisrinį taikomąjį sportą įtraukti į sąjunginę kvalifikaciją. Įvykdžius tam tikrą normatyvą, buvo suteikiami sporto meistrų, kandidatų į sporto meistrus vardai. Tai buvo didelis postūmis šio sporto vystyme. Reguliariai pradėjo veikti priešgaisrinio taikomojo sporto suaugusiųjų ir vaikų sporto sekcijos. Visoje Sovietų Sąjungoje pradėtos rengti kaimo ir miesto savanorių gaisrininkų suaugusiųjų ir jaunimo varžybos.

Nuo 1963 iki 1968 metų Sovietų Sąjungoje paruošta šimtai sporto meistrų, kandidatų į sporto meistrus bei atskyrininkų. Per šį laikotarpį daugiau kaip 20 kartų buvo pagerinti Sovietų Sąjungos rekordai.

1964 m. buvo įkurta Sovietų Sąjungos priešgaisrinio taikomojo sporto federacija. Atatinkamai sovietų respublikose - priešgaisrinio taikomojo sporto veiklą koordinavo respublikų federacijos.

1966 m. Jugoslavijoje vyko CTIF varžybos. Šiose varžyose su parodomąja programa dalyvavo Sovietų Sąjungos riktinė, sudaryta iš Ukrainos ir Rusijos sportininkų. 1966 m. rugsėjo 9 d. CTIF posėdyje buvo nuspręsta į sportinę programą įtraukti priešgaisrinio taikomojo sporto varžybas. O jau 1968 m. tuometiniame Leningrade buvo surengtos tarptautinės socialistinių šalių varžybos. Šių varžybų nugalėtoja tapo Sovietų Sąjungos rinktinė.

1961 m. Rygoje startavo pirmosios Baltijos šalių pirmenybės. 1962 m. antrosios vyko Taline, trečiosios - 1963 m. Vilniuje. Vėliau varžybos kiekvienoje respublikoje vyko kas dveji metai (iki 1991 m.). Baltijos šalims iškovojus nepriklausomybę varžybos nenutrūko, dabar jos rengiamos kas metai, svečių teisėmis kviečiamos kaimyninių valstybių komandos. Varžybose yra dalyvavusios Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos komandos.